Dictionary of the Lithuanian Language.
pusiaužniuga — pusiáužniuga prv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pusiaužniugas — pusiaužniugas, a adj. (1) 1. paimtas, persmaugtas per pusę, per juosmenį: Spustelėjo prie savęs pusiaužniugą, o uostai ir karštos lūpos į jos burną įsmego Žem. Ans girtą žmogų, pusiaužniugą paėmęs, virdo (neša) J. 2. per pusę persilenkęs:… … Dictionary of the Lithuanian Language
brauktuvai — brauktùvai sm. pl. (2) 1. K įrankis su geležiniais dantimis linų galvutėms braukti (kapoti), braukčiai, šukuočius: Lingalvojus, į kaboklį įdėtus, pusiaužniuga kerta brauktùvai vienu krauklu J. Paieškokit brauktuvùs, eisim linų galvutes braukt… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaboklis — kabõklis sm. (2) 1. BŽ220 kablys su kilpa (durims užkabinti): Užkabus ant 2 kabõklių užkabinti J. 2. brauktuvo kablys (peilis): Pusiaužniugą saują linų turi ana, o brauktuvai kerta kabõkliais J … Dictionary of the Lithuanian Language
krauklas — sm. (1, 3) 1. BŽ487 šonkaulis: Šonai kaulų (šono kaulai) bus krauklaĩ (šonkauliai) J. Šonai nudildyti, uodega ir karčiai nukirpti, krauklai suskaitomi – taip išsikišę LzP. Vieni krauklai, kad jau dideli koki, – maitkauliai Škn. Krauklai –… … Dictionary of the Lithuanian Language
kvemptis — kvem̃ptis, iasi, ėsi NdŽ, Kv ant ko nors lenktis, remtis, kniaubtis: Ant stalo kvem̃ptis DŽ. Aš kvempiuos (lenkiuos) ant šulinės J. Ana kvem̃pas (pusiaužniuga lenkias) pjaudama rugius su pjautuvu J. Kvem̃pkis ir užsikvempęs valgyk J. Ko taip pri… … Dictionary of the Lithuanian Language
pusiaužniaugta — adv. pusiaužniuga: Staiga apkabino ją pusiaužniaugta kaži kokios stiprios rankos LzP … Dictionary of the Lithuanian Language
pusiaužniugiu — adv. 1. suspaudus per pusę, pusiaužniuga: Pusiaužniugiu privėriau katės uodegą Šts. 2. perlenkus, persvėrus per vidurį: Paėmė pusiaužniugiu ir neša kaip kokį maišą Brs … Dictionary of the Lithuanian Language
pussvirais — pùssvirais adv. per pusę persisvėrus, pusiaužniuga: Pùssvirais parsisvėręs par tvorą J … Dictionary of the Lithuanian Language
spustelėti — spùstelėti, ėja ( ia NdŽ), ėjo 1. tr. L, Š, Sln kiek paspausti: Nudžiugęs spùstelėjau draugo ranką DŽ. Vaikinas spustelėjo kulnais kumelio šonus rš. Spustelėjo mygtuką, bet lemputė neįsižiebė rš. Spùstelėjau gaidžiuką, ir iššovė NdŽ. Automatą… … Dictionary of the Lithuanian Language
